Kai metų pradžioje Europą, o kartu ir Lietuvą pasiekė COVID-19, prognozės nekilnojamojo turto rinkai buvo tikrai pesimistinės. Dabar, kai jau matome šviesą tunelio gale, galima ramiai apžvelgti metų rezultatus bei prognozuoti, kas laukia kitąmet.
Remiantis „Ober Haus“ duomenimis, lyginant 2020-ųjų lapkričio mėn. su 2019-ųjų lapkričiu, būsto kainos kilo visuose šalies didmiesčiuose. Vilniuje augimas siekė net 4,6%. Registrų centro duomenimis, bendras Lietuvoje registruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šių metų sausio-lapkričio mėn. siekė 116,1 tūkst. ir buvo tik 2 proc. mažesnis, lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
Kitas svarbus rodiklis – metinė infliacija arba vartotojų kainų indeksas (VKI). Statistikos departamento duomenimis, VKI siekia 0,6 %, o tai reiškia, jog kainos, lyginant su 2019-ųjų lapkričio mėn. augo 0,6 %. Buvo baimių, jog kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis ir papildomų pinigų įliejimu į ekonomiką, ženkliai kils infliacija, o kartu ir nekilnojamo turto kainos. Tačiau bent kol kas, statistika paneigia tokius nuogąstavimus. O galbūt džiaugiamės per anksti ir infliacija turės didesnę įtaką 2021-aisiais?
Nekilnojamo turto kainų pokytį lemia paklausos ir pasiūlos santykis. Paklausai susitraukus, turto parduodama mažiau, tad natūralu, jog kainos krenta. Ir atvirkščiai – jei paklausa auga, pirkėjai neranda norimo turto ar dėl jo aršiai konkuruoja, kainos kyla.
Tam įtaką daryti gali daug skirtingų faktorių: pasaulinė bei vietinė ekonominė situacija; bankų finansavimo politika ir palūkanos; pragyvenimo lygio kreivė; demografinė padėtis; vystomų projektų skaičius. Šįkart noriu apžvelgti faktorius, aktualiausius artimiausiu laikotarpiu.
- Nekilnojamo turto paklausos ir pasiūlos santykis yra sveikas ir per metus beveik nepakito. Akivaizdžių ženklų, kodėl galėtų sumažėti paklausa, kol kas taip pat nėra.
2. Paklausa ir žmonių perkamoji galia kyla dėl augančių atlyginimų bei bendro pragyvenimo lygio, o nėra dirbtinai stimuliuojama, kaip, pavyzdžiui, iki 2008-ųjų finansų krizės. Tuo metu paskolos buvo dalinamos neatsakingai ir be pradinių įnašų, taip dirbtinai sukeliant paklausą. Tokia bankų politika lėmė didelius nekilnojamo turto kainų šuolius, o galiausiai – ekonominę krizę.
3. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, net ir kovojant su COVID-19 padariniais, valstybės BVP per pirmus 3 ketvirčius krito nežymiai – tik 0,8%. Tai – žymiai mažiau nei buvo prognozuota pandemijos pradžioje. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo, o nedarbo lygis per metus pakilo tik 3%. Tai leidžia teigti, kad nepaisant ribojimų, vietinė ekonominė situacija ženkliai nepakito. Natūralu, jog nekilnojamo turto paklausos šie skaičiai taip pat iš esmės nekeis.
4. Bankų būsto finansavimo politika – itin palanki, norintiems skolintis. Palūkanos sąlyginai mažos, vidutiniškai siekia apie 2,2%.
5. Pandemijai sulėtinus gyvenimo tempą ir daugelio ofisus perkėlus į svetaines, žmonės pradėjo skirti daugiau dėmesio namų aplinkai. Šis faktorius taip pat turėjo įtakos, jog paklausa nekrito net tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
6. Pandemija nepaskatino nekilnojamo turto vystytojų planuoti daugiau projektų. Taip pat nėra aišku, kiek projektų buvo atsisakyta. Paklausai nemažėjant, belieka tikėtis, kad ir pasiūla išliks atitinkama. Kitu atveju, tai gali būti priežastis kainų kilimui.
7. Ekonomikos skatinimo priemonės vis dar gali sukelti infliaciją ir išgąsdinti žmones, kurie turi daug grynųjų pinigų ar indėlių bei paskatinti juos investuoti į vieną likvidžiausių turto klasių – nekilnojamą turtą. Tokia tendencija pastebima jau dabar, tad paklausa, tikėtinai, ir toliau augs.
8. Pasak portalo „Verslo žinios“ – paklausą taip pat gali stimuliuoti mūsų kaimynai iš Baltarusijos. Vis daugiau baltarusių verslų keliantis į Lietuvą, imigrantams gali prireikti apie 1000 papildomų būstų. Toks poreikis, tikėtina, bus ne vienkartinis ir tęstis kelerius metus. 1000 butų Vilniaus rinkoje – tai penktadalis kasmet parduodamų naujų butų. Taigi, itin reikšmingas veiksnys rinkoje.
Apibendrinus, drįsčiau teigti, jog 2021-aisiais situacija nekilnojamo turto rinkoje išliks stabili ir kainos toliau pamažu kils. Ženklų, rodančių kritimą, kol kas nėra. Tad jei svarstote įsigyti nekilnojamojo turto, galite lengviau atsikvėpti ir pradėti paieškas. O jei dar nesijaučiate užtikrintai dėl asmeninės finansinės padėties, skubėti visgi nereikėtų. Bendra ekonominė situacija bei tendencijos rinkoje svarbu, tačiau žymiai svarbiau – tinkamai įsivertinti savo galimybes ir tik tuomet galvoti apie naujus finansinius įsipareigojimus.
Jei turite daugiau klausimų, aš mielai į juos atsakysiu. O
jeigu jums mano kuriamas turinys naudingas ir patinka, kviečiu palaikyti mane
socialiniuose tinkluose.
